logotype
OUR FRIENDS




Importinio alaus konkurencija privertė Lietuvos aludarius imtis bendros reklamos

Lietuvos aludarių gildija skaičiuoja, jog šiemet sausį – gegužę alaus rinka šalyje paaugo 7%, tačiau svarsto, jog šį augimą lėmė importuojamo alaus pardavimai. Negalėdami įrodyti alaus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, dempingo, susivieniję šalies aludariai imasi reklaminės kampanijos, kuria neišskirdami prekės ženklų ragina pirkti lietuvišką alų.


Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, pasakoja, jog šalies aludarius piktina tai, kad Lietuva alui iš trečiųjų šalių taiko nulinį muito tarifą, nors Lietuvos gamintojams, eksportuojantiems alų į šias valstybes muitai nustatyti.

Aludarių gildija skaičiuoja, kad alus iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninėje prekyboje kainuoja 10-25% pigiau nei pigiausios lietuviško alaus rūšys, tačiau įrodyti dempingą – sudėtingas ir ilgas procesas.

„Lietuva negali vienašališkai nustatyti importo tarifų trečiosioms šalims į Europos Sąjungą. Net ir įrodžius dempingą, antidempingo bylos iškelti neįmanoma, nes ne mažiau kaip 25% Bendrijos narių turi įrodyti padarytą žalą“, - aiškina p. Galadauskas.

Kovos įrankis - reklama

Anot Lietuvos aludarių gildijos prezidento, tai paskatino gildiją šiemet vasarą imtis reklaminės kampanijos, skatinančios pirkti lietuvišką alų. Vartotojus pirkti lietuvišką alų planuojama raginti iki rudens. Kokie numatyti reklaminės kampanijos rezultatai – neskelbiama.

„Tikimės, kad efektas bus, nes šiaip pinigų nemėtytume“, - sako p. Galadauskas ir priduria, jog kampanija siekiama ugdyti vartotojo sąmoningumą, nes vietos verslas moka daugiau mokesčių į šalies biudžetą, kuria darbo vietas.

Jis skaičiuoja, jog Lietuvos alaus pramonėje tiesiogiai dirba apie 3.000 darbuotojų ir dar keliskart tiek netiesiogiai, t.y. žemės ūkyje, butelių, etikečių gamyboje, investuojama į mažmeninę prekybą ir viešojo maitinimo sektorių, o importuojamam alui atvežti ir pardavinėti esą reikia 10-20 kartų mažiau žmonių.

Importuotojai poveikio nejaučia

Darius Jablonskis, alų ir kitus gėrimus į Lietuvą importuojančios UAB „Bennet Distributors" atstovas ryšiams su visuomene, paklaustas, kaip apie šios reklamos galimą poveikį bendrovės pardavimams ir planuojamus rinkodaros ir reklamos veiksmus, atsisakė komentuoti.

“Deja, šia tema komentarų nebus”, - laiške rašo p. Jablonskis.

Bendrovės tinklalapyje nurodyta, kad įmonė prekiauja Baltarusijos gamintojų „Gaspadorių“ alumi, iš Lenkijos įveža „Kapitono“ alų skardinėse ir „Barley“.

Linas Toleikis, kitos gėrimus į Lietuvą importuojančios įmonės "Mineraliniai vandenys" Reklamos ir ryšių su visuomene vadovas, teigė, jog bendrovės importuojamas "Guinness" bei "Corona" prekės ženklų alus nėra tiesioginis konkurentas Lietuvos gamintojams.

„Manome, kad šie prekiniai ženklai nėra tiesioginiai konkurentai Lietuvoje gaminamam alui. Dėl šios priežasties akivaizdaus poveikio pardavimams nepajautėme, todėl specialių rinkodaros veiksmų imtis neketiname“, - sako jis.

Bendrovės tinklalapyje nurodyta, kad įmonė taip pat importuoja „Alus Nr. 1“ iš Estijos ir „Kirin Ichiban“ alų iš Vokietijos.

Konkurencijos taryba: ką gali verslas, negali valstybė

Justas Margenis, Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus vedėjas, teigė, jog verslo atstovai turi teisę pabrėžti gaminamų produktų kilmę, tačiau valstybė tokių iniciatyvų organizuoti negali.

„Buvo tokių atvejų, kai Europos Teisingumo teismas nusprendė, jog valstybė negali daryti tokios reklamos“, - sako p. Margenis ir primena, jog Europos Sąjungoje yra skatinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas.

Šaltinis: vz.lt

 

Add comment

Security code
Refresh