Vasara - atostogų metas, todėl ir aš neatsispyrusi pagundai aplankyti svečias šalis. Susikroviau kuprinėlę būtiniausių daiktų, fotoaparatą ir  išvykau į vikingų šalį - Suomiją. Po ilgos, pusę paros trukusios kelionės per Latviją ir Estiją, šiaip ne taip atradome terminalą, vedantį į keltą. Va čia ir pasirodė pirmieji raudonplaukiai barzdoti vyrukai, nešini, o tiksliau, besitempiantys į savo šalį vežimaičius įvairiausio alaus. Plaukiant keltu, jame esančiose parduotuvėse galima įsigyti pigesnio alaus, nei pačioje Suomijoje.

Pakeliui važiuojant į laikiną gyvenimo vietą,  pro automobilio langus smalsiai dairėmės, tikėdamiesi išvysti prabangias restoranų iškabas ar barų vitrinas. Deja, suomių architektūriniai sprendimai pasirodė labai santūrūs ir užslėpti. Ravintola - tai restoranas su kuklia iškaba, net neprimenantis mūsų lietuvaičių akims būdingo iškabų ryškumo. Beje, tokių restoranų Helsinkyje su ypač populiariu karaokė - daugybė.

Mums pasitaikė nuostabus, šiltas oras, ir  šeštadienio vakarą iškeliavome į naktinį Helsinkį. Turėjome tam ir tikslą, ne tik šiaip pasibastyti. Klubo pirmininkas buvo įspėjęs, kad kažkur centre turi vykti mažųjų aludarių fiesta. Po neilgų klaidžiojimų aptikome aptvertą teritoriją. Įėjimas nepigus - 5 eurai. Šalia įėjimo įrengta palapinė su tuščiais, šlapiais bokalais (pradžioje nesupratome kodėl jie šlapi)  po 2 eurus. Kaip vėliau išsiaiškinome, norint paragauti alaus, tenka ateiti su savo bokalu arba jį toje palapinėje išsinuomoti. Pabandėme įsinešti savo alaus ( juk mes lietuvaičiai, kitaip nemokame ), bet apsauginiai greit pastebėjo ir mandagiai konfiskavo pradarytas alaus skardines.

Kiekvienas aludaris pilstė alų visiems norintiems po 5 eurus už 0,5 litro. Išragavome 6 rūšis skirtingo alaus, tame tarpe ir tamsaus, kuris buvo juodas kaip smala ir beprotiškai kartus. Už vieną butelaitį suplojome įspūdingą sumelę - 10 eurų. Deja, man, pripratusiai prie lietuviško alaus skonio,  nei vienas ragautas alus nepatiko. Su kai kuriais aludariais pavyko pasikalbėti ir gavome netgi dovanų - alaus ir kelis bokalus prisiminimui. Pasišokę tautinių Suomijos šokių, parvykome namo.

Kitą dieną aplankėme suomiškus prekybos centrus, kuriuose pabandėme paieškoti lietuviško alaus. Rast radome ir su gražia kaina. Kainas galite pamatyti nuotraukose.

Rosita ir Andrius