logotype
OUR FRIENDS




Nealkoholinio alaus reabilitacija

Nesu didelis alaus mėgėjas. Nealkoholinis alus apskritai neegzistavo net gėrimų nomenklatūroje. Iki praeito mėnesio. Nealkoholinis alus ir aš buvo visiškai nesuderinami dalykai. Jau senai niekinau šį gėrimą, laikiau jį visiškai nevertu mano dėmesio. Buvau tikrasis draugijos “Nealkoholinis aluspirmas žingsnis link gumines moters” narys. Į šią draugija įstojau seniai. Istorija šiandien jau atrodo keistai, todėl nusprendžiau pasidalinti.

Tai buvo 1988 ar 1989 m. Su savo klasioku po pamokų nuėjome į tuo metu Klaipėdoje kultiniais cepelinais garsėjančią kavinę “Sodžius”. Užsisakėme po dvigubą cepelinų porciją ir, kadangi buvome jau “vyrai”, – po bokalą tuo metu prekyboje pasirodžiusio nealkoholinio alaus “Apynys”. Kadangi buvo su mokyklinėmis uniformomis, padavėja suabejojo, ar “jau” galime gerti tokį gėrimą. Mes buvome tikri, kad padavėja privalo nedelsiant atnešti mums nealkoholinio alaus. Padavėja išėjo ir negrįžo apie 10 minučių. Tada sugrįžo, tačiau ne viena, o lydima mūsų mokyklos, kuri buvo už 200 metrų, direktorės ir direktoriaus pavaduotojo. Direktorei pasidomėjus, kodėl užsisakėme alaus, vienu balsu pareiškėme, kad turime teisę gerti nealkoholinius gėrimus. Tada direktorė parašė atnešti ir įpilti mūsų užsakyto “Apynio” alaus. Padavėja įpylė taurę alaus. Direktorė buvo sukrėsta vien jau vaizdo – kaip niekad gražiai sukilo nealkoholinio alaus puta. Direktorei paragavus alaus, verdiktas buvo aiškus – mes skubiai turime grįžti į mokyklą ir pasiaiškinti…? Mokykloje mums buvo paskaitytas moralas apie tai, kaip gerdami nealkoholinį alų mes siekiame pratintis prie tikro alaus ir žengiame tiesiai alkoholizmo keliu. (Nenoromis prisimenu visai nesenus raginimus uždrausti nealkoholinio alaus reklamą, kaip paslėptą alkoholio reklamą, ar tai, kad kai kuriose parduotuvėse nealkoholinio laus negalima ir šiandien nusipirkti po 22 valandos). Taigi, direktorė po incidento “Sodžiuje” abiem su draugu skyrė po papeikimą. Juokinga, draugas dėl to buvo pašalintas iš mokyklos, nes jam tai buvo antras papeikimas. Jis buvo iš kito mikrorajono, todėl buvo nuspręsta, kad jis negali teršti tokios garbingos ir prestižinės mokyklos vardo ir privalo grįžti į savo mikrorajono mokyklą. Man pasisekė, man papeikimas buvo pirmasis, todėl didesnių pasekmių išvengiau. Bet viena pasekmė liko ilgam – nuo to laiko geriau išimtinai tik tikrą alkoholinį alų, nors nei aš nei mano klasiokas ypatingais alkoholio gerbėjais tikrai netapome.

…iki praeito mėnesio. Pora kartų per savaitę su kolegomis žaidžiame krepšinį. Po jo valandėlę šildomės pirtelėje. Daugelis mūsų atvažiuoja automobiliais. Kai kurie be jų. Todėl atsineša alaus. Ratuotieji geriame vandenį arba girą. Kartą vienas atsinešė nealkoholinio alaus. Kadangi norėjau gerti, paragavau. Labai nustebau, nes skonis buvo PUIKUS. Nesakysiu, kokia tai buvo rūšis, tačiau įspūdis buvo toks, kad jau mėnesį nusiperku po vieną kitą skardinę šio alaus, šiandien parduotuvėje nusprendžiau, kad reikia paragauti ir kitų rūšių. Kai paragausiu, būtinai pasidalinsiu.

Šaltinis: ziniatinklis.lt


 

Add comment

Security code
Refresh