logotype
MŪSŲ DRAUGAI




Į keliones išvilioja alaus padėkliukai

Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas 43-ejų Arūnas Urbonas savo laisvalaikio nebeįsivaizduoja be azarto, kurį jis patiria kolekcionuodamas alaus padėkliukus. Per 8 metus A.Urbonas jų surinko tiek, kad savo kolekciją gali įvardinti kaip vieną didžiausių Lietuvoje pagal skirtingų padėkliukų skaičių.

„Svajoju surinkti ir gausiausią Lietuvoje padėkliukų kolekciją pagal šalis – žinau esant kolekcionierę, kuri mano kolekciją lenkia 18 šalių“, - savo sumanymą atskleidė pašnekovas, kuriam ir yra įdomiausia gauti alaus padėkliuką iš tos šalies, kuri nefigūruoja jo kolekcijoje.

A.Urbonas per 8 kolekcionavimo metus surinko 35 tūkst. skirtingų padėkliukų iš 147 pasaulio šalių: padėkliukai į kolekciją atkeliavę iš 27-ių Azijos, 31-os Amerikos žemynų, 50 Europos, 31-os Afrikos bei 8 Okeanijos šalių. Sunkiausia, prisipažino kolekcionierius, padėkliukų yra gauti iš Afrikos bei Pietų Amerikos žemynų, lengviausia – iš Vokietijos, kuri, kaip alaus šalis, yra išleidusi apie 100 tūkst. alaus padėkliukų.

„Lengva gauti – nebeįdomu rinkti, - prisipažino A.Urbonas, kuris turi surinkęs apie 8 tūkst. Vokietijoje išleistų alaus padėkliukų, todėl tokių ir neberenka. – O štai Iranas, Šiaurės Korėja yra labai šykščios, kai turime mintyje alaus padėkliukus - 1-2 padėkliukai, ir viskas. Neturiu savo kolekcijoje ir Lietuvos prieškario padėkliukų, o štai visai neblogą aplanką pavyko surinkti iš sovietmečiu baruose ar kavinėse naudotų alaus padėkliukų, kurie primena Palangoje buvus „Molinį ąsotį“, Vilniuje – „Tauro ragą“, Klaipėdoje – „Žvejų“ barą, „Rambyną“, „Gildiją“ ar „Berželį“. Pastarojo, beje, padėkliukai – išpinti iš šiaudų“.

A.Urbonas mano, kad alaus padėkliukai kuria tam tikrą istoriją – praeina laikas, nelieka alaus gamyklų, barų, o nedidelis kartono gabalėlis juos ir primena. Iš esmės alaus padėkliukas yra skirtas alaus daryklos, jos produktų ar barų, prekiaujančių alumi, reklamai. „Būna, kad alaus padėkliukas yra proginis – štai kolekcijoje turiu seriją Pietų Afrikos futbolo čempionatui skirtų padėkliukų, kartais ant jų atsiranda socialinės reklamos, informacijos apie keliones ar tuo metu vykstančius renginius. Bet vis dėlto esminė padėkliuko paskirtis – reklama ir apsaugoti stalą nuo alaus putos“, - pastebėjo A.Urbonas.

Materija, iš kurios būna padaryti padėkliukai, dažniausiai yra popierius, kartonas, tačiau galima aptikti padėkliukų ir iš plastiko, stiklo, metalo, netgi – keramikos: A.Urbono kolekcijoje yra du „Švyturio“ gamyklos keramikiniai padėkliukai, ir tokie kolekcijose yra gana reti. Įvairuoja ir padėkliukų formos: jos gali būti ne tik kvadratinės ar apvalios, bet elipsės, žvaigždės, netgi kokio nors daikto – tarkim, dviračio - formos.

Alaus padėkliukai į A.Urbono kolekciją atkeliauja įvairiausiais būdais: geriausios draugų lauktuvės jam ir yra padėkliukas, o pats jis jais keičiasi paštu ar kolekcionierių biržose, parsiveža iš kelionių.

„Tie padėkliukai mane ir išvilioja į keliones: šiemet važiavau per Serbiją, Albaniją, Rumuniją, kitas Balkanų šalis ir, žinoma, kiekvienoje jų ieškojau eksponatų savo kolekcijai. Alaus gerti kiekviename bare tikrai nereikia, - patvirtino kolekcionieriaus, – barmenai mielai pasidalina turimais padėkliukais ir dar geru žodžiu palydi“.

Susipažinti su naujausiomis tendencijomis, mainytis, pirkti ir parduoti kolekcionieriai renkasi į specializuotas biržas: štai, pavyzdžiui, tokia birža, kur susirenka kolekcionieriai, renkantys viską, kas susiję su alumi, – kamštelius, senus butelius, etiketes, bokalus, atidarytuvus ir pan. – Lenkijoje buvo subūrusi net 2 tūkst. kolekcionierių iš viso pasaulio.

„Pirmoji tokia birža Lietuvoje buvo surengta HBH alaus darykloje, tada ir pamačiau, kiek visko yra susijęs su alaus daryba. Pagal galimybes dalyvauju biržose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Čekijoje, spalį vyksiu į biržą Slovėnijoje – visa tai susiję su naujais ieškojimais, kelionėmis, bendravimu su tokiais pat, kaip aš: tam, kuris nekolekcionuoja, mus suprasti tikrai sunku“, - įsitikinęs A.Urbonas. Anot jo, kolekcionuoti – tai nereiškia, kad įsigytus daiktus sumeti į bananų dėžę, nors yra ir tokių. A.Urbonas eksponatus suskirsto į katalogus pagal žemynus, šalis, be to, visą šią gyvąją kolekciją perkelia į skaitmeną – kad ir kiti pamatytų, įvertintų turimus eksponatus, kad lengviau būtų juos suskaičiuoti. „Per dieną į skaitmeną gerai padirbėjus galima sukelti 200 eksponatų – daugiau pajėgti neįmanoma“, - patirtimi pasidalino kolekcionierius, kurio žiniomis, vienas vokiečių kolekcionierių į skaitmeną viešam pristatymui yra sukėlęs 250 tūkst. skirtingų padėkliukų iš 195 šalių, kai padėkliukus yra išleidusios 200 šalių.

Mainams su bendraminčiais A.Urbonas be kolekcijos dar yra sukaupęs 5 tūkst. skirtingų bei 20 tūkst. vienodų alaus padėkliukų, tam pačiam tikslui turi sukaupęs 200 atidarytuvų, 1 tūkst. kamštelių, 300 alaus bokalų. Pigiausiai padėkliuką galima įsigyti už 50 centų, yra tokių, kurie kainuoja ir 10 eurų. Pats A.Urbonas mainais laiškus su alaus padėkliukais siunčia į Braziliją, Argentiną, Kanadą, JAV, Australiją bei kitas šalis, kuriose gyvena bendraminčių.

A.Urbono žiniomis, Lietuvoje yra gera dešimtis kolekcionierių, kurie kaupia tik Lietuvos alaus daryklų bei barų padėkliukus, o tiems, kurie renka eksponatus iš viso pasaulio, suskaičiuoti užtenka vienos rankos pirštų.

Alaus padėkliukų kolekcijai sutalpinti A.Urbonas iš esmės yra paskyręs vieną savo buto kambarį.


Šaltinis: www.pajurionaujienos.com


 

Komentuoti

Security code
Atnaujinti