logotype
OUR FRIENDS




Draudimų vėzdu – per savų galvas

Ketinimai nuo kitų metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą kirs Lietuvos verslui. Tačiau Rusijos ir kitų užsienio televizijos kanalų transliuotojams tai negalios. Tad kam naudingas toks sprendimas?

Lietuva kitais metais gerokai išsiskirs iš kitų ES šalių. Tik mūsų šalyje nuo 2012 metų ketinama visiškai uždrausti bet kokią alkoholio reklamą internete, televizijoje, spaudoje ir net gatvėje.

Nė viena Europos šalis nesiryžo uždrausti savo pramonės prekės ženklų, kurių rodyti Lietuvoje jau kitąmet bus neįmanoma.

Lietuvos žiniasklaidai ir stipriųjų bei silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojams tai bus dar vienas smūgis. Tačiau iš šio draudimo galės pasipelnyti užsienyje registruoti televizijos kanalai ar interneto portalai.


Tokios išvados liejosi vakar vykusioje diskusijoje „Alkoholio reklama – draudimas ar savireguliacija?”.

Pasidavė net skandinavai

Europa tokių draudimų jau išsižadėjo. Net radikalioji Švedija leidžia reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus.

Danai buvo priversti atšaukti draudimus, kai paaiškėjo, kad vietos televizijos kanalai negali konkuruoti su užsieniniais. Kai kurios šalys net pailgino leistiną reklamos laiką.

Alkoholio gamybos ir reklamos atstovai tvirtina, kad yra kitų būdų riboti reklamą. Pavyzdžiui, Lietuvos aludariai jau senokai susitarė reklamoje nerodyti gėrimą vartojančio asmens ir žodžio laikosi, nors įstatymai to neverčia daryti.

„Sėkmingi Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad savireguliacija yra geriausia išeitis. Savireguliavimo kodeksai veikia geriau nei bet kokie draudimai”, – sakė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

Pasak jo, reklamos rinka jau ėmė stabilizuotis. Alkoholio reklamos apimtis per metus siekia 16 mln. litų.

Pinigai plauks į Rusiją?

LNK televizijos kanalo vadovė Zita Sarakienė valdžiai siūlo ne įvesti naujus draudimus, o griežčiau kovoti su nelegalia prekyba, kontrabanda.

Pasak jos, uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, parama sportui kone išnyktų.

„Sporto renginių transliacijos būtų dar sunkiau įperkamos, nes gamintojai nustotų reklamuotis. Jie persikeltų į internetą, socialinius tinklus, kur reklama nedraudžiama”, – tvirtino Z.Sarakienė.

Dar vienas realus pavojus – iš kitų šalių transliuojami televizijos kanalai. Pavyzdžiui, Kremliaus kontroliuojamoms ir į lietuvių kalbą verčiamoms televizijos reklamoms draudimas negaliotų.

Taigi Rusijos ar kitų šalių televizijos mielai persivilios alkoholio reklamą. „Tokiems kanalams apeiti draudimą bus labai nesunku”, – mano LNK vadovė.

Pavyzdys – lošimų reklama

„Lietuvos ryto” televizijos vadovas Edmundas Jakilaitis pridūrė, kad dabar tas pat vyksta dėl azartinių lošimų reklamos draudimo.


Nors lošimų organizatorių reklama mūsų šalyje draudžiama, Lietuvos gyventojus ji pasiekia per užsienyje registruotus televizijos kanalus ar interneto portalus. „Tad kitų metų sausio 2 d. visi reklamos pinigai plauks užsienio transliuotojams, kurie rodo Lietuvoje”, – reziumavo E.Jakilaitis.

Reklamos draudimas kelia nerimą ir interneto naujienų portalams. Alkoholio reklama jiems duoda apie 20 proc. visų pajamų.

„Reklama niekur neišnyks. Ji persikels į kitus, užsienyje registruotus, portalus. O Lietuvoje veikiančių portalų turinys gali suprastėti”, – įžvelgė pavojų Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.

Prekės ženklas – nelegalus?

Jei įsigalios reklamos draudimas, net ir socialines reklamas bus galima pamiršti. Dėl to įspėjo Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

„Lietuvoje legalus verslas kriminalizuojamas, kažkodėl jis valdžiai tampa visiškai nepageidautinas. Tad kam mums investuoti į socialines reklamas?” – klausė S.Galadauskas.

Pasak jo, mūsų šalis bus vienintelė Europoje, kur bet koks alkoholio prekės ženklo vaizdavimas bus laikomas įstatymo pažeidimu.

Jei barmeno marškinėliai ar alaus bokalas bus su logotipu – jau nusikaltimas.

„Net ant gamyklų nebus galima matyti jų pavadinimo. Taigi „Kalnapilio” vardas turės būti nutrintas nuo Panevėžio įmonės sienos”, – įspėjo aludarių atstovas.

Užsienio investuotojai, valdantys Lietuvos alaus daryklas, irgi stebisi tokiu valdžios užmoju. Anot jų, kam investuoti į prekės ženklą, jei po to niekam negalėsi jo parodyti?

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pažymėjo, kad kuo daugiau atsiras naujų draudimų, tuo labiau suklestės nelegalus verslas.

„Kodėl mūsų valdžia nenori suvaldyti kontrabandos, o tik ką nors uždrausti?” – retoriškai klausė R.Skyrienė.

Argumentai politiko neįtikino

Tiesa, tokie įspėjimai neįtikino diskusijoje dalyvavusio parlamentaro konservatoriaus Kęstučio Masiulio: „Jūsų argumentai yra labai silpni. Reklamos draudimo šalininkai geriau pasiruošę”.

Pasak jo, jei verslas – pavyzdžiui, televizijos kanalai – pagrasintų išsikelti į užsienį, tai jau skambėtų kaip rimtas argumentas.

„Todėl aš pasisakau tiktai už dalinį reklamos draudimą”, – kažkokį tarpinį variantą mėgino siūlyti K.Masiulis.

Atitrūko nuo realybės

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas

„Mūsų politikai prarado realybės jausmą. Šiaurės Afrikoje valdžia irgi manė, kad ji atėjo visiems laikams.

Tačiau nauji komunikavimo būdai leido keistis informacija labai greitai. Nauja vartotojų karta informaciją suvokia ir randa greičiau.

Reklama verčia gamintoją pasitempti, nes turi investuoti į gerą vardą ir kokybę. Draudimais pasieksime nebent tai, kad gamintojai nebus suinteresuoti gaminti geros kokybės produktų.”

Šaltinis: lrytas.lt

 

Add comment

Security code
Refresh