logotype
MŪSŲ DRAUGAI




Lietuviškam alui įteiktos tarptautinius vandenis atveriančios vizos

Dviem „Švyturio” alaus daryklos gaminiams Briuselyje buvo įteikta viza, leidžianti plaukti į visus įmanomus tarptautinės rinkos vandenis. Tarptautinis skonio ir kokybės institutas (ITQI) „Baltijos” ir „Adler Bock” skyrė aukščiausią įvertinimą.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi visos „Švyturio” komandos darbu. Sėkmę mūsų alui užtikrino gamybos tradicijų laikymasis. Mūsų alus brandinamas istoriniuose Klaipėdos daryklos rūsiuose esančiose horizontaliose talpyklose.

Tokią gamybos technologiją naudoja nedaug daryklų Europoje. Ji leidžia pagaminti išties išskirtinį alų”, – džiaugėsi per iškilmingą vakarą Briuselyje apdovanojimus atsiėmusi bendrovės vyriausioji aludarė Džiuljeta Armonienė.

ITQI būstinėje Briuselyje „Lietuvos rytą” šiltai priėmė institutui vadovaujantys partneriai Christianas de Bauw bei Louis Frere’as.

Pokalbį pradėjome nuo labai geros naujienos Klaipėdos alaus daryklai. Bet L.Frere’as atskleidė ir visą jų instituto skonio vertinimo virtuvę.

– Dviem Lietuvos alaus daryklos „Švyturys” gaminiams – „Adler Bock” ir „Švyturys Baltijos” – teisėjų žiuri skyrė aukščiausią įvertinimą – po tris žvaigždutes. Ką jis reiškia?

– Trys žvaigždutės byloja apie išskirtinius, nuostabius gaminio rodiklius. Tokį įvertinimą gauna tik maža dalis mūsų ragaujamų produktų.

Tai reiškia, jog dauguma testuotojų nutarė, kad šios alaus rūšys yra tikrai puikios.

– Kokios naudos, be šlovės, toks apdovanojimas suteikia gamintojui? Ar jis padeda lengviau žengti į rinką?

– Toks įvertinimas – tarsi viza į platesnius rinkos vandenis. Gamintojai paprastai savo produkciją parduoda ne vartotojui tiesiogiai, o per platintojus.

Pastarieji mūsų kokybės ženklą pažįsta gerai, todėl gamintojui tai palengvina derybas su prekybininkais. Neabejotina, kad mūsų apdovanojimas yra naudingas siekiant tarptautinio pripažinimo.

Vartotojai produktus renkasi pagal du pagrindinius kriterijus – kainą ir skonį. Mes sugebame išryškinti geriausias skonio savybes, o tai padeda įtikinti pirkėją.

– Ar galėtumėte papasakoti apie patį testavimą?

– Esame tarptautinė organizacija, kuri testuoja maistą ir gėrimus. Mūsų žiuri sudaro garsūs, didžiausioms Europos šalių profesinėms organizacijoms priklausantys virėjai ir someljė.

Kovą vertiname gėrimus, balandį – maistą. Į Briuselį sukviečiame 60 virtuvės vadovų, kurie vertina maisto produktus, ir tiek pat someljė gėrimams ragauti.

Visi produktai vertinami akluoju būdu: be pakuotės ir jokių kitų atpažinimo ženklų. Teisėjai nenutuokia ir kurioje pasaulio šalyje jie pagaminti. Taip arbitrai gali visiškai susitelkti vien į produkto skonį.

Rezultatus paskelbiame balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Norintieji gali gauti ir produkto analizę. Mat kiekvienas teisėjas gaminiui ne tik surašo taškus, bet ir pažymi pastabas bei pasiūlymus, paaiškina, kodėl parašė vieną ar kitą pažymį, kodėl produktas labai patiko arba nepatiko.

Iš šių pastabų parengiame ataskaitą. Gamintojams tai svarbu, nes jie gauna ne tik rezultatą, bet ir visą išaiškinimą.

– Pagrindinis vertinimo kriterijus – produkto skonis. Tačiau sakoma, jog dėl skonio nesiginčijama. Kaip tuomet užtikrinti objektyvumą?

– Skonis – išties subjektyvus dalykas. Todėl kiekvieną produktą ragauja labai daug – 60 asmenų iš skirtingų Europos šalių. Visi jie pareiškia savo nuomonę, o tai subjektyvumo įtaką labai sumažina.

– Kasmet testuojate apie tūkstantį produktų. O kiek suvažiavę virėjai arba someljė jų išbando per dieną?

– Per dieną specialistas gali paragauti iki 33 produktų. Šios ribos peržengti negalima. Kitaip skonio receptoriai pavargtų ir testavimas nebevyktų optimaliomis sąlygomis.

Priešingai nei manoma, someljė visuomet būna parengiami ne vien vynui testuoti. Jų išsilavinimas labai platus. Vyną tik sudėtingiausia įvertinti. Tačiau tikras someljė gali ragauti viską – alų, vandenį, sultis.

– Kiek jūsų žiuri išmėgintų produktų negauna nė vienos žvaigždutės?

– Šįmet – 27 proc. pateiktų gaminių. Bet tai buvo labai geri metai, nes dažniausiai atmetama apie 30–35 proc. produktų.

Gamintojai bet kurio savo produkto mums nesiunčia. Jie patys atlieka pirminę atranką. Nepaisant to, nuo ketvirtadalio iki trečdalio produktų negauna nė vienos žvaigždutės.

– Kurių šalių gamintojai į jus kreipiasi dažniausiai?

– Didžiausi mūsų klientai – japonai. Jie labai mėgsta kokybės ženklus, nes japonų vartotojas dievina patikimus, įvairiuose konkursuose atrinktus ir įvertintus gaminius.

– Kaip garantuojate savo vertinimo skaidrumą ir objektyvumą?

– Pirmiausia finansiniu požiūriu esame visiškai nepriklausomi. Negauname jokios paramos nei iš gamintojų, nei kitų bendrovių ar organizacijų.

Be to, laikomės labai griežtų procedūrų. Visi arbitrai nuo mūsų nepriklausomi: jie atvažiuoja į Briuselį, padaro savo darbą ir išvyksta. Kiekvienas specialistas sėdi prie atskiro staliuko ir negali kalbėtis su kitais – kaip per egzaminą.

– Ar naujosios ES šalys narės į jus dažnai kreipiasi?

– Taip, ir vis dažniau. Šių valstybių gamintojams itin naudinga dalyvauti tokiuose konkursuose. Jų įvaizdis pasaulinėje rinkoje dar nėra galutinai susiformavęs, nors jie turi labai kokybiškų produktų.

Esu įsitikinęs, kad lietuviškas alus arba mineralinis vanduo šiandien gali savo kokybe laisvai konkuruoti su kitų Europos šalių produktais.

Lietuvos ir kitų naujųjų ES šalių gaminiai rinkoje mažiau žinomi vien dėl rinkodaros ir gaminamo kiekio.

Trys grupės

* Apdovanojami visi valgiai ir gėrimai, kuriems teisėjai suteikė daugiau nei 70 balų. Viena žvaigždutė, reiškianti ryškų skonį, suteikiama produktams, kurie surinko nuo 70 iki 80 balų.

* Nuo 80 iki 90 balų gavusiems produktams suteikiamos dvi žvaigždutės. Taip išskiriamas puikus skonis. Dviem kokybės žvaigždutėmis ITQI šiais metais apdovanojo ir „Žemaitijos pieno” sūrį „Džiugas”.

* Trys žvaigždutės skelbia apie išskirtinį skonį. Jos suteikiamos daugiau nei 90 balų surinkusiems produktams. Švyturio „Baltijos” gavo 92, o už kvapą –net 97,3 balo. „Adler Bock” buvo įvertintas 92,2 balo.

Šaltinis: lrytas.lt

 

Komentuoti

Security code
Atnaujinti