logotype
MŪSŲ DRAUGAI




Bokalą alaus. Importinio

Smunkant lietuviško alaus pardavimams, galvas vis aukščiau kelia užsienietiško alaus importuotojai. Ieškantys naujų skonių vartotojai pastaruoju metu renkasi čekišką, belgišką, o skaičiuojantys centus – pigų baltarusišką alų.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pernai importinis alus užėmė daugiau kaip 12 proc. lietuviškos rinkos. Lyginant su 2009 m., praėjusiais metais užsienietiško alaus rinkos dalis išaugo 3,7 proc.

„Mano manymu, augimą lemia dvi priežastys: vartotojų noras išbandyti aukštesnio kainos segmento belgišką, čekišką ir kitą nišinį alų bei krizės padiktuotas noras taupyti. Dėl pastarosios priežasties augo pigiausio baltarusiško alaus suvartojimas“, – teigė „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims Andrius Urbonavičius.

Tačiau jis nemano, kad užsienietiškas alus kada nors galėtų iš rinkos išstumti lietuvišką alų.

„Lietuviškas alus Lietuvoje tikrai niekada neužleis savo pozicijų importiniam alui. Nišinis vartojimas pastebimas kaip nauja vartojimo tendencija Lietuvoje visose produktų grupėse“, – pastebėjo A. Urbonavičius.

Daugiau kaip tris ketvirtadalius rinkos – 78 proc. – pernai pasidalijo trys didžiausi alaus gamintojai: „Carlsberg Baltics“ (priklauso UAB „Švyturys-Utenos alus“), „Royal Unibrew“ (priklauso UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“) bei „Volfas Engelman“  (buvęs „Ragutis“).

„Lyginant su 2009 m., bendra šių trijų gamintojų rinkos dalis šiek tiek sumažėjo. Bet tarp jų yra gamintojas, kurio užimama rinkos dalis augo“, – užsiminė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims Andrius Urbonavičius.

Mažųjų Lietuvos aludarių užimama rinkos dalis  stabili nuo 2009 m ir dalijasi beveik 10 proc. vertinės rinkos dalies. Didžiausią rinkos dalį tarp mažų alaus gamintojų išlaiko „Gubernija“ bei „Rinkuškiai“.

Pernai 92 proc. visoje Lietuvoje parduoto alaus sudarė šviesus alus. Tačiau lyginant su 2009 m., jo užimama rinkos dalis susitraukė 0,4 proc. Tiek pat sumažėjo ir alaus kokteilių užimama rinkos dalis. Tačiau augo nišinio – tamsaus ir kvietinio (balto) – alaus segmentai.

Vis dėlto pastaruosius kelerius metus alaus Lietuvoje suvartojama vis mažiau. Pasak „Nielsen“ vadovo Baltijos šalims A. Urbonavičiaus, tokia tendencija pastebima visoje Europoje.

„Lietuvos vartotojai išmėgina naujas lengvo alkoholio rūšis. Sumažėjus vyno kainai, žmonės pradėjo daugiau vartoti vyno. Taip pat pastebima sveiko gyvenimo būdo mada: alkoholinius gėrimus vartotojai keičia nealkoholiniais“, – sakė A. Urbonavičius.

Šaltinis: iq.lt

 

Komentuoti

Security code
Atnaujinti