logotype
MŪSŲ DRAUGAI




Biržai rengiasi atgaivinti aludarių šventę, kuri taptų vasaros ir turizmo sezono atidarymu

Biržų meras Valdemaras Valkiūnas, Savivaldybės administracijos specialistai ir Tarybos nariai kartu su Biržų alaus daryklų vadovais bei renginių organizavimo įmonės atstovais tarėsi, kaip Biržų mieste atgaivinti beveik prieš dešimtmetį užgesusią Biržų aludarių šventę.

Pasitarimo metu prieita vieningos nuomonės, kad šventę, akcentuojančią Biržų, kaip alaus krašto, savitumą, galinčią pritraukti turistų ir miesto svečių, atgaivinti būtina. Joje dalyvautų ne tik Biržų krašto aludariai – būtų kviečiamos ir kitos stambios ar smulkesnės Lietuvos bei Latvijos alaus daryklos, Biržų įmonės pristatytų savo produkciją, mieste vyktų masinės eitynės ir koncertai. Šventės dalyviams būtų siūlomos įvairios su alumi susijusios pramogos, konkursai, degustacijos ir varžybos, pristatomos alaus darymo ir vartojimo tradicijos bei istorija ir papročiai.

 
Į keliones išvilioja alaus padėkliukai

Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas 43-ejų Arūnas Urbonas savo laisvalaikio nebeįsivaizduoja be azarto, kurį jis patiria kolekcionuodamas alaus padėkliukus. Per 8 metus A.Urbonas jų surinko tiek, kad savo kolekciją gali įvardinti kaip vieną didžiausių Lietuvoje pagal skirtingų padėkliukų skaičių.

 
Žygis su 27 alaus pilnais bokalais vokiečiui atnešė šlovę

Aludarių kraštu vadinamojoje Bavarijoje užfiksuotas naujas pasaulio rekordas. Tradicinėje regiono mugėje vienas baro darbuotojas pakėlė ir net 40 metrų nuėjo su 27 pilnais alaus bokalais. Visi kartu jie sveria per 60 kilogramų. Nors šiek tiek alaus vis dėlto buvo išpilta, vokietis sėkmingai įveikė distanciją nesudaužęs nė vieno bokalo. Video galte rasti čia.


Šaltinis: tv.lrytas.lt

 
Aludariai atsisako susitarimo negaminti stipraus alaus

Konkurencijos taryba (KT), įtardama kartelį, pradėjo tyrimą dėl Lietuvos aludarių susitarimo negaminti stipraus alaus. Jei KT pripažins, kad susitarimas buvo draudžiamas, įmonėms gali grėsti iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio baudos. Baimindamiesi tokių baudų, aludariai nutarė nutraukti šio garbės kodekso galiojimą, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

„Toks įspūdis, kad Lietuvoje verslo etika nepageidaujama, bent jau kai kuriose institucijose. Pradėtas tyrimas dėl susitarimo negaminti ir neparduoti stipresnio alaus, manau, yra socialiai jautrių verslo etikos iniciatyvų persekiojimas“, – dienraščiui teigė Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

„Šis Konkurencijos tarybos tyrimas atrodo keistas, nes garbės kodeksas yra savikontrolės mechanizmas, viskas yra vieša, o siekis – nauda visuomenei“, – sako bendrovės „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.


Šaltinis: 15min.lt

 
Alaus mėgėjams pasiūlė gidą

Panevėžietis Albertas Škutas malonumą po Lietuvą pakeliauti motociklu suderino su darbu: sudarė pirmąjį Lietuvoje alaus barų žemėlapį ir įkūrė interneto svetainę, kuri ateityje galbūt taps jo verslu. Ant baikerių mėgstamo motociklo sėdęs buvęs bankininkas, vairavimo instruktorius ne tik atrado kelionių motociklu džiaugsmą. Į šeštą dešimtį įkopusiam vyrui naujas pomėgis padiktavo ir verslo idėją.

Sukorė tūkstančius kilometrų

Šią vasarą keliaudamas po Lietuvą motociklu Albertas Škutas sudarė alaus barų žemėlapį ir įkūrė interneto svetainę noriualaus.com. Daugiau kaip 4 000 kilometrų kelionėje įveikęs panevėžietis turi planų svetainę paversti puikiu gidu alaus mėgėjams, kuris juos vedžiotų po įdomiausius, jaukiausius barus mūsų šalyje, o laikui bėgant – ir užsienyje. A. Škutas jau įregistravo individualią veiklą ir tikisi uždirbti iš reklamos. Pasak jo, jau dabar svetainėje apsilankę verslininkai klausinėja, kiek gi kainuotų joje pasireklamuoti.

 
Etimologinių žemėlapių paslaptys: kodėl Suomijoje alaus galite pabandyti užsisakyti ir lietuviškai

Taip yra todėl, kad ir lietuviškas žodis „alus“, ir panašiai skambantis suomiškas „olut“ – kaip ir atitinkami pavadinimai visose Baltijos ir Skandinavijos kalbose – kilo iš to paties indoeuropiečių kalbos žodžio, reiškiančio „kartus“.

Vienas socialinės interneto svetainės „Reddit“ lankytojas pasidalijo keliais etimologiniais Europos žemėlapiais, rodančiais, kaip skirtingomis kalbomis skamba kai kurie paprasti kasdien vartojami žodžiai.

Pavyzdžiui žodis „apelsinas“ skamba panašiai visose Šiaurės ir Rytų Europos kalbose – o jo kilmė nurodo, kad tai „obuolys iš Kinijos“. Vidurio ir Vakarų Europoje šis saldus vaisius vadinamas žodžio „orange“ variacijomis, kurios atėjo iš sanskrito kalbos. Tuo tarpu graikai apelsiną vadina „portokali“, panašiai kaip ir visos Balkanų tautos, turkai ir Artimųjų Rytų gyventojai. Čia pavadinimas kilo iš žodžio „Portugalija“, nes būtent portugalų pirkliai pirmieji atgabeno apelsinus į Europą.

Bažnyčios pavadinimai įvairiomis Europos kalbomis liudija senovės graikų kultūros palikimą. Vokiškas „Kirche“, angliškas „church“ ir net rusiškas „cerkov“ – visi šie žodžiai kilę iš senovės graikų „kyriakon“, „valdovo namai“. Prancūzai, italai ir ispanai („église“, „chiesa“, „iglesia“) taip pat bažnyčiai pavadinti pasiskolino senovės graikų žodį, reiškiantį žmonių susirinkimą.

 
Tyrimo išvados: lietuviškas gyvas alus neatitinka reikalavimų

Lietuvos aludarių gaminamas gyvas alus neatitinka reikalavimų, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tyrimas. Padėtis kitą savaitę bus aptariama su aludariais.

"Neturime nė vieno gamintojo, kurio gaminamas vadinamas gyvas alus atitiktų gyvo alaus reikalavimus", - Seime trečiadienį vykusioje diskusijoje dėl naminės degtinės legalizavimo pareiškė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

"Jeigu yra nustatyti reikalavimai, jų turi laikytis visi gamintojai, negalima vartotojų apgaudinėti", - pridūrė ji.

Vėliau tarnybos atstovė BNS sakė, kad gyvo alaus tyrimas buvo atliktas vasarą. Kol kas jo rezultatai nepaskelbti - jie bus viešinami kitą savaitę.

"Žemės ūkio ministerija 2012 metais yra patvirtinusi, kas yra gyvas alus ir kokie jam keliami kriterijai. Gyvas alus - tai toks alus, kuriame (1 mililitre) gyvų mielių ląstelių turi būti 100 tūkstančių, tiek jų turi būti alaus tinkamumo vartoti pabaigoje, nesvarbu, kur jis yra - ar prekyboje, ar pas vartotoją. Mūsų tyrimas parodė, kad tų mielių yra labai nedaug", - BNS sakė A.Išarienė.

Pasak jos, kai kurie aludariai, pamatę, kad negali pagaminti tinkamo gyvo alaus, jį vadina nefiltruotu nepasterizuotu alumi.


Šaltinis: balsas.lt

 
„Švyturio–Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas atskleidė, kiek brangs alus

Bendrovės „Švyturio–Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas Lietuvos alaus rinkos kritimą vadina katastrofišku. Per 2013 m. alaus vartojimas mažėjo 8,5 proc. R.Viršilo teigimu, šiuo metu alaus žaliavų kaina nedidėja, tačiau dėl padidintų akcizų alkoholiui vidutiniškai alaus butelis turėtų pabrangti 10 ct. Taip pat dėl brangstančio aliuminio gali didėti alaus skardinėse kaina.

R.Viršilo teigimu, dalis alaus vartotojų perėjo į pigaus spirituoto vyno rinką, po to, kai buvo įvesti ribojimai taros dydžiui. Skardinėse pakuotėse alaus pardavimas paaugo 23,8 proc. Tuo pat metu 22,6 proc. krito importuojamo alaus pardavimas. „Lietuviško alaus galiojimo terminas yra 4 mėnesiai, o importuoto – 12 mėnesių. Manau, kad lietuviai tai ima suprasti“, – sakė R.Viršilas.

 
Didžiausia alaus šventė Vokietijoje – Oktoberfest: dvi savaites trunkančios linksmybės

Miunchene vykstanti alaus šventė „Oktoberfest” kiekvienais metais šešiolikai dienų sutraukia milijonus svečių iš viso pasaulio. Aplankyti šią unikalią šventę, turinčią didžiausios pasaulyje liaudiškos mugės titulą, gali kiekvienas norintis.

Kuo gi žavus garsusis „Oktoberfest”?

„Oktoberfest” tradicija mena dar 1810-uosius metus, kai kronprincas Liudvigas (vėliau tapęs karaliumi Liudvigu I) vedė princesę Terezą ir sukvietė visus miestiečius į šventę pievoje, simboliškai gavusioje Terezos pievos (Theresienwiese) pavadinimą. Rudens šventės idėja taip prigijo, kad jau daugiau nei du šimtus metų rengiamas derliaus nuėmimo paminėjimas, XX amžiaus antroje pusėje galiausiai virtęs įspūdinga, visame pasaulyje garsia alaus švente. Iki šiol šventės tradiciją buvo nutraukę tik choleros epidemijos, karai ir ekonominės suirutės. „Oktoberfest” rengiamas 42 hektarus užimančioje Terezos pievoje, į kurią suplūsta apie 7 milijonus lankytojų, 14 didelių ir 20 mažesnių palapinių įrengiama apie 100 000 sėdimų vietų. Specialiai šventei alų, kurio kasmet išgeriama apie 7 milijonus litrų, gamina šešios didžiausios Miuncheno alaus daryklos. Seniausia jų – Augustiner – alų gaminti pradėjo dar 1328 metais. Ne ką mažesni ir kulinariniai šventės mastai – suvalgoma apie 500 tūkstančių vištų, keli šimtai tūkstančių tradicinių kiaulienos dešrelių, paskerdžiama virš 100 galvijų.

 
Baltijos šalių alaus rinka traukiasi, o daryklos priverstos keistis

Latvijos alaus darykla „Aldaris“ nusprendė gaminti tik išskirtinį aukščiausios kokybės alų, o alaus plastmasiniuose buteliuose gamybą iškelti į užsienį, portalo nozare.lv informaciją cituoja tv.net.lv. Tokį sprendimą esą lėmė alaus rinkos nuosmukis. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje bei Estijoje, bet šių šalių alaus bendrovės restruktūrizacijos neplanuoja.

Alaus rinka Latvijoje, pernai mažėjusi 5 proc., šiemet turėtų trauktis dar 3 proc. Dėl to konkurencija tarp aludarių Latvijoje yra aštri ir dalis „Aldario“ produkcijos gamybos bus iškelta į motininės įmonės „Carlsberg“ fabrikus kitose Europos šalyse. Toks sprendimas esą padės „Aldariui“ išlaikyti lyderio pozicijas rinkoje.

Išskirtinio aukščiausios rūšies alaus segmentas Latvijoje nuolat auga. Nuo 2009 metų jis ūgtelėjo 50 proc. ir dabar sudaro apie 14 proc. rinkos.

„Aldario” permainos palies įmonės darbuotojus. Kiek darbuotojų turės palikti savo darbo vietas, kol kas dar nėra skelbiama. Esą ieškoma geriausio sprendimo darbuotojams. Ketinama sukurti apie 20 naujų darbo vietų, tačiau bendras darbuotojų skaičius tikriausiai bus mažesnis.

Rekonstrukcija „Aldariui“ kainuos 3 mln. eurų.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>

1 puslapis iš 8